Nustebote? Netikite? Ar gali taip būti? Kas čia dabar?…. Nieko nuostabaus – tai gali įvykti tik mūsų progimnazijoje turint šūsnį pinigų – „germontų“! Ir tai gali padaryti net septintos klasės mokinys! Taigi, kas čia dedasi?….
O vyksta tai, kas iki šiol nevyko! Šiais mokslo metais startavo projektas „Valandų turiu, daug ką galiu“, skirtas aktyvinti mokinių socialinę – pilietinę veiklą. Mokiniai aktyviai dalyvauja socialinėje – pillietinėje veikloje, susirenka daugiau nei privaloma valandų ir jas paverčia mūsų mokyklos valiuta „germontais“. Gruodžio mėnesį įvyko net aukcionas! Mokytojai, palaikydami gražią iniciatyvą, siūlė įvairias savo „paslaugas“, o mokiniai per aukcioną varžėsi jas įsigydami. Kas pasiūlė galimybę savarankiško ar kontrolinio darbo metu naudotis sąsiuviniu, kas pridėti balą prie savarankiško ar kontrolinio darbo, kas individualią konsultaciją ar įsigyti „bilietą“ į renginį „Naktis mokykloje“…. O mūsų direktorė Alma Mikienė mokiniams pasiūlė galimybę drauge pasivaišinti arbatos ar kavos puodeliu ir galimybę užimti jos pareigas. Taigi, aukciono metu galimybę pabūti mokyklos direktoriumi už didžiausią sumą – net 40 „germontų“ – įsigijo 7b klasės mokinys ALEKSAS POCIUS. Jis jau sėkmingai išbandė svarbias mokyklos direktoriaus pareigas. Nutarėme pakalbinti mokinių direktoriumi jau vadinamą šaunų septintoką ALEKSĄ.
- Aleksai, kodėl norėjai išbandyti mokyklos direktoriaus pareigas?
Kai sužinojau apie galimybę nors trumpai tapti mokyklos direktoriumi, iškart ėjau rinkti socialinės – pilietinės veiklos valandų. Norėjau išbandyti, ką reiškia būti vadovu, vadovauti dideliam būriui žmonių. Įdomu, kas vyksta direktorės kabinete.
- Kaip sekėsi „direktoriauti“?
Visai gerai sekėsi, nebuvo tuo metu labai daug darbo.
- Kokios veiklos teko imtis, būnant direktoriumi?
Kai buvau direktoriumi, reikėjo pertraukų metu prižiūrėti tvarką koridoriuose, valgykloje. Sunkiausia buvo, kai mokytoja iškvietė į pamoką, nes keli mokiniai buvo nesuvaldomi.
- Ar dar kartą norėtum išbandyti šį postą? Kodėl?
Man patiko būti direktoriumi, tad jei ateity dar gausiu tokį šansą, būtinai juo pasinaudosiu. Patinka, nes galiu truputėlį pavadovauti mokytojams. O kai išeinu iš klasės, dauguma mokinių dabar sveikinasi ir sako: „Sveiks, puons direktuoriau!“ Visai malonu…. (Aleksas nuoširdžiai šypsosi).
- Koks mokinys Tu, Aleksai, esi kasdienybėje?
Aš esu labai energingas mokinys. Nors būtų pirma pamoka, netrūksta žvalumo – atrodo lyg būčiau cukrų pusryčiams valgęs. Sveikinuosi su visais mokiniais, nors ir nelabai juos tepažįstu.
- Ką veiki laisvalaikiu?
Laisvalaikiu aš groju trombonu arba pianinu. Vedu savo šunį į lauką, žaidžiu su kate. Mėgstu kompiuterinius žaidimus, bet patinka ir su draugais lauke pabūti.
- Kaip vertini savo mokyklą?
Savo mokyklą aš labai myliu. Prie jos yra labai gražus sodas, kur rudenį sunoksta skanių obuolių. Mokytojai dažnai būna linksmi, prajuokina mus, mokinius. Aš saugau visus atsiminimus apie savo mokyklą, nes tai mano antri namai, čia mokausi nuo pirmos klasės.
- Gal ateity svajoji tapti pedagogu?
Pedagogu nelabai svajoju tapti. Aš norėčiau būti kulinaras, nes kepimas yra mano mėgstamiausia veikla. Būti pedagogu yra labai sunku, nes reikia suvaldyti vaikus ir mokyti to, ko jie nelabai nori arba galvoja, kad jiems to nelabai reikės gyvenime.
- Ko palinkėtum mokyklos direktorei, mokytojams, mokiniams?
Direktorei norėčiau palinkėti visada būti su mumis šioje mokykloje, nes niekas geresnis negalėtų jos pakeisti. Mokytojams noriu palinkėti, kad visuomet išliktų linksmi ir patys nuostabiausi. O mokiniams palinkėčiau stengtis visada mąstyti, nors aštuntą ryto ir sunku tai daryti, turėti noro mokytis.
Dėkojame už pokalbį.
Jaunosios žurnalistės
