Rugsėjo 28-30 dienomis vyko programos „eTwinning“ seminaras „Ateities įgūdžius užtikrinantis pažangusis mokymas(is) ir inovacijos“ (angl. Advancing learning and innovation with future-proof skills) Bratislavoje (Slovakijoje). Renginį vedė Rute Baptista, Europos mokyklų švietimo platformos ir eTwinning profesinio tobulėjimo vadovė. Ji pasveikino dalyvius susirinkusius iš 27 šalių ir pasidžiaugė, kad Europinių prizų įteikimas pirmą kartą vyksta gyvai po pandemijos. Seminarą pradėjo Vladimiras Sucha, EK atstovybės Bratislavoje vadovas. Jo manymų mokymas ir emocinė būsena yra labai svarbi šiuo laiku. Savo kalboje jis pabrėžė ir dirbtinio intelekto svarbą, bet taip pat ir iškėlė retorinį klausimą – ar tai nėra didelė problema?  Seminaro dalyvius pasveikino ir profesorius Jozef Ristvej, tarptautinių santykių ir rinkodaros prorektorius. Jis pabrėžė, kad didžiuojasi eTwinning veikla Europoje ir jos bendruomene, nes dėka eTwinning vyksta perversmas ugdyme.
Toliau pranešimą skaitė lektorė ir „Ateities įgūdžių“ koncepcijos autorė, Olivia Hurbanova ir pasiūlė šviesesnės ateities lygties sprendimą, pateikdama praktinius ir teorinius įrodymus apie intelektualų nuoseklumą ir pozityvų skepticizmą. Ji pasiūlė sprendimus, kaip jaustis pozityviai. Priešingai populiariam įsitikinimui, kad pasitikėjimas yra raktas į sėkmę gyvenime, Olivija pateikė iššūkį šiai idėjai, remdamasi moksliniais tyrimais. Ji atskleidė gilią intelektualinio nuolankumo ir teigiamo skepticizmo naudą. Teigiamas skepticizmas –  tai galingas įrankis, įgalinantis mokytojus apgalvoti savirefleksiją, bendradarbiavimą ir vaizduojamąjį meną. Intelektualinio nuolankumo ir teigiamo skepticizmo sinergiją skatina socialinį elgesį ir užuojautą, o šios savybės paverčia mus empatiškais asmenimis, skatina gilų supratimą ir nuoširdų norą daryti teigiamą poveikį.
Antrąją dieną vyko kūrybinės dirbtuvės, visi seminaro dalyviai dirbo ir pasisėmė idėjų dirbdami įvairiose darbo grupėse. Dalyvaudama darbo grupėje „Creative MonSOON: Exploring the Depths of Creativity & Elastic Thinking for Educators“ sužinojau, kad kūrybiškumas prasideda, kai esame sumišę ir nežinome atsakymo ar sprendimo. O sprendimas paprastas, nesipriešinti, nedaryti prielaidų. Norint būti kūrybišku, mes turime pasikalbėti su žmogumi, kuris yra kitoks nei mes. Taip pat norint būti kūrybiškesniu turi kombinuoti kelis dalykus. Lektorė pateikė kūrybiškumo formulę, tai naujovė + vertybė =  idėjų įgyvendinimas. Kitose dviejose grupėse Europinio prizo laimėtojos, Maria Lorenza Campanella iš Italijos, Anne-Yvonne Ollivier iš Prancūzijos, María Mercedes Casuso Quesada ir Matilde Morales Pascual iš Ispanijos, pristatė savo projektą „Myth’arts: myths in art and literature”. Šis projektas buvo skirtas skatinti mokinius tyrinėti klasikinės graikų-lotynų mitologijos pasaulį meniniu požiūriu, derinant literatūrą, tapybą, istoriją ir muziką. Projekto tikslas buvo pasiektas ir prisidėjo prie mokinių ir mokytojų gilesnio supratimo apie klasikinę kultūrą. Be to, lektorės šioje grupėje kartu su kitomis pranešėjomis skaitė pranešimus apie susikertančius įgūdžius. Ši pranešimo dalis buvo skirta nagrinėti šių įgūdžių svarbą XXI amžiaus kontekste. Pirmaisiais etapais buvo išryškinti XXI amžiaus įgūdžiai, remiantis patikimais šaltiniais, ir buvo pabrėžta jų svarba sparčiai besivystančiame pasaulyje. Vėliau dėmesys buvo nukreiptas į susikertančių įgūdžių reikšmę XXI amžiuje mokiniams. Lektorės dalijosi savo patirtimi ir įkvėpimu, kviesdamos visus dalyvius praktiškai išbandyti šiuos įgūdžius dirbant grupėmis. Atlikdami realaus gyvenimo atvejų tyrimus ir dirbdami kartu, mes, dalyviai, įgijome vertingų įžvalgų apie įgyvendinimo procesą ir atradome strategijas, kaip integruoti susikertančius įgūdžius į įvairių dalykų sritis. Kita kūrybinių dirbtuvių užduotis persikėlė į miestą. Sudarytos komandos pirmąją dieną turėjo vėl susirinkti antrąją dieną ir atlikti kartu interaktyvią užduotį: atsakinėti į klausimus, surasti objektus ir atlikti paskirtas užduotis. Kiekviena komanda parodė savo kūrybiškumą atlikdamos užduotis.
Trečiąją seminaro dieną dalyviai aktyviai dalyvavo partnerių projektų idėjų paieškose, diskusijose ir planavime, siekdami įgyvendinti šiuos projektus ateinančiais metais. Vėliau vyko diskusija apie „Pedagoginį inovatyvumą” ir kartu buvo nagrinėjami su juo susiję mitai ir faktai bei būdai, kaip įveikti šiuos barjerus. Dauguma susirinkusiųjų dalinosi nuomone, kad pedagoginis inovatyvumas nėra apribotas vien technologijų naudojimu ar jų žinojimu. Iš tikrųjų, inovatyvių strategijų kūrimas ir jų sėkmingas įgyvendinimas yra svarbesni. Tai apima inovatyvių kultūrų kūrimą, bendradarbiavimo skatinimą, išnaudojant technologijas, bei pabrėžiant profesinį tobulėjimą. Be to, susirinkusieji pabrėžė, kad svarbu pradėti nuo mažų dalykų ir įtraukti inovacijas į kasdienį mokymą.
Seminaro metu dalyviams buvo malonu ir vyravo puiki nuotaika. Visi jų lūkesčiai buvo įvykdyti –  susitikome su partneriais iš kitų šalių, pasidalinome idėjomis, aktyviai bendradarbiavome grupėse, ieškant partnerių ir kūrybingų idėjų naujiems projektams, o taip pat praktiškai ir gyvai išbandėme inovatyvias strategijas ir veiklas. Tai buvo vertinga patirtis, kuri ne tik suteikė daug naujų idėjų, bet ir emociškai praturtino visus dalyvius.