2022 m. gruodžio 5-6 dienomis Lisabonoje, Portugalijoje, vyko tarptautinis „Erasmus+” seminaras Language Policy and the European Strategies”(Kalbų politika ir Europos strategijos), kuris buvo skirtas visų formaliojo švietimo sektorių – bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo ir studijų – institucijų atstovams. Šioje konferencijoje dalyvavo keturios atstovės iš Lietuvos. Pagrindinis šio renginio tikslas – kurti partnerystes tarp institucijų iš keturių pakviestų dalyvauti sektorių, siekiant rengti projektus daugiakalbystės tema. Buvo pristatytos gairės ir informacija, skirta įkvėpti visus dalyvius – tarp jų ir tuos, kurie turi mažai ar visiškai neturi patirties planuojant ir plėtojant europinių partnerysčių projektus, ir tuos, kurie jau turi patirties plėtojant projektus daugiakalbėms grupėms, ir yra suinteresuoti strategine plėtra.
Konferencijoje buvo paliestos labai svarbios sritys susijusios su daugiakalbystę. Europos Sąjungoje šiuo metu yra kalbama 24 oficialiosios kalbomis, tačiau vis tik susiduriama su sunkumais suprasti kitas kalbas. Daugiakultūriškumas yra tiesiog būtinas mokantis visa gyvenimą. Įvairių Europos šalių mokyklose yra pastebima tendencija, kad jauni žmonės puikiai kalba antra kalba, bet prasčiau sekasi mokytis trečiosios. Tik 36 proc. jaunų žmonių geba sklandžiai komunikuoti užsienio kalba, nors jie ir mokosi užsienio kalbų. Europos Komisijos atstovė akcentavo, kad 2023 metais didžiausias dėmesys bus skiriamas skaitmeninėms ir kalbų kompetencijoms stiprinti, tai ir bus svarbiausi programos „Erasmus+” prioritetai. Dabartiniame pasaulyje daugiakalbystė yra kritinio mąstymo kompetencija. Nes Europa nėra tik 24 kalbos, ji yra daug platesnė. Savo gimtosios kalbos negalima slėpti, kiekviena kalba turi būti integruojama tiek kasdieniame bendravime, tiek ugdymo procese. Daugiakalbystė yra Europos širdis, vizija, ateitis, bet mes turime švęsti ne daugiakalbystę, bet translingvistiškumą, nes galime bendrauti tarptautiniais žodžiais, kuriuos naudodami randame vieni su kitais bendrystę.
Taigi, daugiakalbystė yra iššūkis kiekvienai švietimo įstaigai, nes tautos ir šalys maišosi tarpusavyje ir daugėja mokinių mokyklose kalbančių įvairiomis kalbomis. Bet viena aišku, kad mes, mokytojai, mokiniams esame tarsi keltas į bendrystę ir įsitraukimą į kasdienį gyvenimą savo šalyje.
Mokytoja G. Raudonienė
